Likvidatoriaus paskyrimas ir atšaukimas | UAB steigimas

Likvidatoriaus paskyrimas ir atšaukimas

Patalpinta kategorijoje [ Įmonių likvidavimas ]

Priėmus spren­dimą likviduoti juridinį asmenį privalo būti paskirtas likvidatorius. Jeigu juridinis asmuo likviduojamas remiantis CK 2.106 straipsnio 2 punktu, likvidatorių skiria teismas arba kreditorių susirinkimas. Kai juridi­nio asmens likvidavimo pagrindas yra CK 2.106 straipsnio 3 ar 7 punk­tas – likvidatorių skiria juridinio asmens dalyviai, tačiau atsižvelgiama į komentuojamo straipsnio 5 dalį. Jeigu juridinis asmuo likviduojamas vadovaujantis CK 2.106 straipsnio 4 punktu – likvidatorių skiria juridi­nių asmenų registro tarnyba. Likviduojant juridinį asmenį pagal CK 2.106 straipsnio 5 ar 6 punktą, likvidatorių skiria juridinio asmens daly­viai, o jiems tokios pareigos neatlikus gali būti taikoma komentuojamo straipsnio 4 dalis.

Jeigu likviduojamo juridinio asmens likvidatorių skiria dalyvių su­sirinkimas, steigimo dokumentai gali numatyti likvidatoriaus skyrimo taisykles, pavyzdžiui, nustatyti likvidatoriui kvalifikacinius reikalavi­mus, numatyti, kad likvidatorių skiria ne dalyvių susirinkimas, o valdy­mo organas ir panašiai, arba nurodyti konkretų likvidatorių, t. y. įvardy­ti asmenį, kuris vykdys likvidatoriaus pareigas, jeigu juridinis asmuo bus likviduojamas. Steigimo dokumentuose įtvirtintos likvidatoriaus sky­rimo taisyklės netaikomos, kai likvidatorių skiria teismas, kreditorių su­sirinkimas ar juridinių asmenų registro tvarkytojas. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje leidžiama įstatymuose nustatyti kitokias likvidato­riaus skyrimo taisykles. Tačiau įstatymai negali riboti galimybės steigimo dokumentuose nustatyti kitokias, nei numatytos įstatyme, likvidato­riaus skyrimo taisykles. (Mikelėnas V., Bartkus G., Mizaras V., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras, 2002 p. 225-226).

Yra nustatyti bendrieji reikalavimai, keliami asmeniui, tampančiam juridinio asmens likvidatoriumi. Tai turi būti asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją. Įstatymas nenumato kokių nors specialių reikalavimų, pavyzdžiui, turėti licenciją ar būti išlaikius specialius egzaminus, tačiau tokio asmens patirtis ar išsilavinimas turi leisti jam tinkamai vykdyti likvidatoriaus pareigas. Juridiniam asmeniui gali būti skiriama ir keletas likvidatorių. Tokiu atveju yra sudaroma lik­vidacinė komisija. Vienas iš likvidatorių yra skiriamas likvidacinės ko­misijos pirmininku. Likvidacinės komisijos nariams taikomos CK 2.86 straipsnio taisyklės.

Likviduojant juridinį asmenį pagal CK 2.106 straipsnio 1 punktą, sprendimą likvi­duoti priima ir likvidatorių skiria dalyvių susirinkimas. Jeigu likvida­vimo pagrindas yra kokios nors aplinkybės, numatytos steigimo doku­mentuose, kurioms esant juridinio asmens dalyvių susirinkimas privalo priimti sprendimą likviduoti, taikomos komentuojamo straipsnio 4 da­lies taisyklės (taip pat žr. CK 2.106 str. komentarą). Likviduojant juridinį asmenį pagal 2 punktą, sprendimą likviduoti priima ir likvidato­rių skiria teismas ar kreditorių susirinkimas. Likviduojant juridinį as­menį remiantis CK 2.106 straipsnio 5-6 punktais, juridinio asmens da­lyviams nereikia priimti sprendimo likviduoti (esant aplinkybes patvirtina valdymo organai), tačiau jie turi pareigą skirti likvidatorių. Jeigu likvidatorius nepaskiriamas arba dalyviai nepriima sprendinio likviduoti juridinį asmenį, komentuojamo straipsnio 4 dalyje išvardyti asmenys turi teisę prašyti teismo priimti sprendimą likviduoti juridini asmenį (t. y. konstatuoti, kad atsirado numatytos aplinkybės) ir skirti likvidatorių. Likviduojant juridinį asmenį remiantis CK 2.106 straips­nio 7 punktu, taikomos analogiškos taisyklės kaip ir likviduojant jį pagal 3 punktą.

Teismui priėmus sprendimą likviduoti juridinį asmenį vadovaujan­tis CK 2.106 straipsnio 3 ir 7 punktais likvidatorius yra Vyriausybės įga­liota institucija, pavyzdžiui, juridinių asmenų registro tvarkytojas, jeigu ši institucija teismo pritarimu nepaveda likvidatoriaus pareigų atlikti ki­tam asmeniui. Nurodytas likvidatorius savo funkcijas vykdo, iki juridi­nio asmens dalyviai paskiria naują likvidatorių. Jeigu teismui priimant sprendimą likviduoti juridinį asmenį nurodytais pagrindais juridinio as­mens dalyviai yra nurodę, kas turi būti paskirtas likvidatoriumi, teismas nėra saistomas pareigos skirti likvidatoriumi Vyriausybės įgaliotą insti­tuciją ir gali paskirti juridinio asmens dalyvių nurodytą asmenį. (Mikelėnas V., Bartkus G., Mizaras V., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras, 2002 p. 225-227).

Taip pat suteikiama galimybė atšaukti paskirtą likvidatorių ir skirti naują. Likvidatorius skiriamas paprasta balsų dau­guma, jeigu kitaip nenumato steigimo dokumentai, balsai skaičiuojami, kaip nurodyta CK 2.93 straipsnio 2 dalyje, o atšaukiamas paprasta susirinkime dalyvaujančių juridinio asmens dalyvių balsų dauguma. Ši tai­syklė netaikoma, kai juridinio asmens likvidatorių skyrė ne juridinio asmens dalyviai. Juridinio asmens steigimo dokumentuose gali būti nustatyti pa­pildomi juridinio asmens likvidatoriaus atšaukimo pagrindai, taip pat išplėstas ratas asmenų, turinčių teisę kreiptis dėl likvidatoriaus atšau­kimo.

Likvidatorius, pažeidęs dalyvių, kreditorių ar darbuotojų teises, ga­li būti atšauktas. Teisių pažeidimo sąvoka apima ir trukdymą veiksmin­gai įgyvendinti turimas teises. Dalyvių teisės paprastai nurodomos stei­gimo dokumentuose, kreditorių ar darbuotojų ir juridinio asmens sudarytose tarpusavio sutartyse arba atitinkamuose įstatymuose. Likvi­datoriaus veiklos tikslas – ne plėtoti, o nutraukti veiklą, todėl išskirtinį dėmesį jis turi skirti juridinio asmens sudarytų sutarčių vykdymui tinkamai užbaigti. Likvidatorius privalo sąžiningai atsiskaityti su kreditoriais ir dalyviais. Tai reiškia, kad atsiskaitydamas su kreditoriais ir dalyviais likvidatorius turi veikti ne tik griežtai laikydamasis reikalavimų tenki­nimo eilės, bet ir elgtis taip, kad būtų atsiskaitoma greitai, nesudarant nevienodų sąlygų konkretiems kreditoriams, jų nediskriminuojant, el­giantis su visais kreditoriais. Bendrieji sąžiningo elgesio principai nustatyti CK 1.5 straipsnyje. Likvidatorius privalo veikti tinka­mai. Tinkamo veikimo sąvoka apibrėžta CK 2.124 straipsnyje ir visų pirma reiškia, kad likvidatorius privalo vykdyti bendrąsias juridinio as­mens valdymo organo narių pareigas. Vertinant likvidatoriaus veiklą būtina atsižvelgti į jo veiklos tikslus, kurie skiriasi nuo valdymo organo bendrųjų tikslų. Likvidatoriaus tikslas yra veiksmingai nutraukti juridi­nio asmens veiklą per kiek įmanoma trumpesnį laiką, taip pat atsižvel­giant į sprendime likviduoti juridinį asmenį nurodytus veiksmus.

Likviduojant juridinį asmenį likvidatorius bet kuriuo atveju gali būti pakeis­tas be atšaukimo procedūros, nurodytos komentuojamame straipsnyje. Dalyvių susirinkimas tokiu atveju skiria savo likvidatorių, o įstatymo nurodytas likvidatorius nuo tokio likvidatoriaus paskyrimo netenka sa­vo teisių. (Mikelėnas V., Bartkus G., Mizaras V., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras, 2002 p. 227-228).

You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 feed. You can leave a response, or trackback from your own site.


Palikite komentarą