Juridinių asmenų likvidavimo pagrindai | UAB steigimas

Juridinių asmenų likvidavimo pagrindai

Patalpinta kategorijoje [ Įmonių likvidavimas ]

Juridinio asmens likvidavimo pagrindai gali būti tik šie:

1.      juridinio asmens dalyvių sprendimas nutraukti juridinio asmens veiklą;

2.      teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankruta­vusį juridinį asmenį;

3.      teismo priimtas sprendimas likviduoti juridinį asmenį vadovaujan­tis kodekso 2.131 straipsniu;

4.      teismo sprendimas likviduoti juridinį asmenį šio kodekso 2.70 straipsnyje nurodytais atvejais;

5.      laikotarpio, kuriam buvo įsteigtas juridinis asmuo, pabaiga; juridinio asmens dalyvių skaičiaus sumažėjimas mažiau nei įstaty­mų leidžiamas minimumas, jeigu juridinio asmens dalyvis per šešis mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria juridinio asmens reorganizuoti  ar pertvarkyti;

6.      juridinio asmens steigimo pripažinimas negaliojančiu vadovaujantis šio kodekso 2.114 straipsniu.

Juridinio asmens likvidavimo pagrindų sąrašas yra išsamus. Atsižvelgiant į nesikišimo į privačius santykius principą, pa­grindinis juridinio asmens likvidavimo (įmonės likvidavimo) pagrindas yra juridinio asmens dalyvių sprendimas. Sis pagrindas nurodytas komentuojamo straips­nio 1 punkte. Remiantis komentuojamo straipsnio 1 punktu, juridiniai asmenys likviduojami ir esant bet kokioms kitoms steigimo dokumen­tuose numatytoms, tačiau kituose šio straipsnio punktuose nenurody­toms aplinkybėms, kurios lemia juridinio asmens likvidavimą. Tokios aplinkybės gali būti numatytos tik steigimo dokumentuose ir joms at­siradus juridinio asmens dalyviai privalo priimti sprendimą likviduoti juridinį asmenį (žr., pvz., Ūkinių bendrijų įstatymo 18 str. 1 d. 6-8 p.). Jeigu sprendimas likviduoti juridinį asmenį nepriimamas, bet kuris ju­ridinio asmens dalyvis, pagal CK 1.138 straipsnį, turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinio asmens pripažinimo likviduojamu, o likvidatoriaus skyrimui taikomos CK 2.108 straipsnio 4 dalies taisyklės. Juridinio asmens likvidavimo pagrindas yra 2001 m. kovo 20 d. Įmonių ban­kroto įstatymo 30 straipsnyje nustatyta teisė likviduoti bankrutavusį juridinį asmenį. Tokį sprendimą gali priimti teismas arba kreditorių susirinkimas. Teismas taip pat gali priimti sprendimą likviduoti juridi­nį asmenį esant pagrindams, numatytiems CK 2.131 straipsnyje, kai atliekamas juridinio asmens veiklos tyrimas ir taikomos atitinkamos priemonės, CK 2.70 straipsnyje nurodytais atvejais, kai juridinis as­muo nebevykdo veiklos, ir esant pagrindams, numatytiems CK 2.114 straipsnyje, kai likviduojamas neteisėtai įsteigtas juridinis asmuo. Juridinis asmuo taip pat turi būti likviduojamas pasibaigus lai­kotarpiui, kuriam jis buvo įsteigtas, ar juridinio asmens dalyvių skaičiui sumažėjus daugiau nei įstatymo leidžiamas minimumas. Atsira­dus šioms aplinkybėms juridinis asmuo turi būti laikomas likviduoja­mu, o juridinio asmens dalyviai turi skirti likvidatorių. Juridinio asmens dalyviams nepaskyrus likvidatoriaus, yra taikoma CK 2.108 straips­nio 4 dalis. Juridinis asmuo likviduojamas dėl jo dalyvių skaičiaus su­mažėjimo tik jeigu nuo sumažėjimo laiko praeina ne mažiau kaip šeši mėnesiai ir per tą laikotarpį nepriimamas sprendimas reorganizuoti arba pertvarkyti juridinį asmenį. Jeigu sprendimas nepriimamas, toks juridinis asmuo laikomas likviduojamu pasibaigus šešių mėnesių terminui. (Mikelėnas V., Bartkus G., Mizaras V., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras, 2002 p. 222-224).

Juridinis asmuo gali būti likviduojamas tiek savo valia, tiek pri­verstinai. Juridinio asmens likvidavimas (įmonės likvidavimas) savo valia yra tada, kai juri­dinio asmens dalyviai priima sprendimą nutraukti jo veiklą. Tokiam sprendimui keliami reikalavimai nustatyti CK 2.107 straipsnyje. Juri­dinio asmens likvidavimo pagrindus taip pat galima klasifikuoti pagal institucijas, priimančias sprendimus likviduoti. Tokios institucijos yra juridinio asmens dalyviai, teismas, kreditorių susirinkimas. Sprendi­mą skirti likvidatorių nebūtinai priima institucija, priėmusi sprendimą likviduoti juridinį asmenį. Likvidatorių gali skirti juridinio asmens da­lyviai, teismas, kreditorių susirinkimas, juridinių asmenų registro tvar­kytojas ar likvidatorius gali būti iš karto numatomas juridinio asmens steigimo dokumentuose arba juose nustatoma speciali likvidatoriaus skyrimo tvarka. (Mikelėnas V., Bartkus G., Mizaras V., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras, 2002 p. 224).

Sprendimą dėl juridinio asmens likvidavimo gali priimti teismas, kreditorių susirinkimas arba juridinio asmens dalyvių susirinkimas. Sprendimą likviduoti juridinį asmenį juridinių asmenų dalyviai turi pri­imti kvalifikuota balsų dauguma. Ji turi būti ne mažesnė kaip 2/3 visų susirinkimo dalyvių balsų, t. y. 2/3 balsų turi pritarti sprendimui likviduoti juridinį asmenį. Juridinių asmenų steigimo dokumentai gali nu­matyti ir didesnę kvalifikuotų balsų daugumą, reikalingą tokiam sprendimui priimti. Sprendimas likviduoti juridinį asmenį gali būti atšaukiąs tokia pačia kvalifikuota balsų dauguma, kaip ir buvo priimtas.

Sprendimas atšaukti likvidavimą negali būti priimtas, jeigu likvi­datorius pradėjo likviduojamo juridinio asmens turto juridinio asmens dalyviams perdavimą ir bent vienas juridinio asmens dalyvis priėmė nors dalį likviduojamo juridinio asmens turto. (Mikelėnas V., Bartkus G., Mizaras V., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras, 2002 p. 224-225).

You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 feed. You can leave a response, or trackback from your own site.


Palikite komentarą